Mažesniems stiklo paketų gamintojams, neturintiems ilgalaikių sutarčių su stiklo gamintojais, gali tekti per patį statybų sezoną stabdyti gamybą – Europa pirmąkart po krizės susiduria su stiklo stygiumi.
Gamintojų vertinimu, dar neprasidėjus statybų sezonui, bazinio stiklo kaina dėl padidėjusios paklausos šoktelėjo 10–15%. Statistikos departamento duomenimis, vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, flotacinio stiklo kaina buvo 6% didesnė ir stebima brangimo tendencija – kovo duomenys bus skelbiami rytoj.
„Esu girdėjęs atvejų, kad kai kurie smulkesni stiklo paketų gamintojai Lietuvoje, nesugebėję sudaryti metinių sutarčių, jau pristigo stiklo“, – neslepia Edvinas Jackauskas, stiklo paketų UAB „Glass LT“ vykdomasis direktorius. Didieji, pasak jo, turi sudarę ilgalaikes sutartis su stiklo tiekėjais, kurie gamintojus žaliava aprūpina be didesnių sutrikimų. Susidūrus su panašiomis krizėmis didelio pasirinkimo nėra – Europoje veikia vos 5 stambūs stiklo gamintojai. Todėl vienintelė išeitis – neapsiriboti vienu tiekėju ir apsidrausti sudarant dar vieną ar net keletą papildomų sutarčių su tiekėjais. Gamintojai aiškina, kad bandymai įsivežti stiklo iš Kinijos nepasiteisino – ne visų rūšių, su reikiama danga ir tinkamų matmenų stiklo ten galima nusipirkti ir saugiai atsigabenti į Europą.
Tendencija – ilgalaikė
„Kad pirmąjį metų ketvirtį stiklo gamintojai keltų kainą, tokio atvejo neatsimenu, tai visiškai nebūdinga. Gali būti, kad stiklas toliau brangs ne tik šiemet, bet ir 2017 m.“ – spėja p. Jackauskas. Edvinas Šima, stiklo paketų UAB „Bodesa“ vykdomasis direktorius, tvirtina, kad stiklo kaina pradėjo kilti dar praėjusių metų pabaigoje.
„Atsigauna ES ekonomika. Be to, sparčiai gamybą didina automobilių pramonė. Didieji stiklo fabrikai paprastai gamina tiek fasadų stiklą, tiek automobilinį stiklą, o abiejų sektorių poreikį, jei jis išauga, tampa sunku patenkinti“, – priežastis nurodo „Bodesos“ vykdomasis direktorius. Stiklo paklausa išaugusi visoje Europoje. Tai lėmė ne tik ekonomikos atsigavimas ir statybų gausa, bet ir nauji Europos Sąjungos reikalavimai. Daugumoje ES šalių jau nuo šių metų pradžios įsigaliojo ES direktyvos, reikalaujančios, kad statomi nauji pastatai būtų ne mažesnės nei A energinio naudingumo klasės. Lietuvoje ši nuostata įsigalios nuo lapkričio pradžios. Šie reikalavimai susiję ir su langais – stiklo paketai privalo būti dviejų kamerų.
„Dauguma Europos stiklo paketų gamintojų jau šiandien gamina dviejų kamerų stiklo paketus, kuriems reikia nebe dviejų, o trijų stiklų. Natūralu, kad tam sunaudojama daugiau žaliavos. Ateityje reikalavimai tik griežtės, tad ir stiklo poreikis turėtų augti“, – įsitikinęs p. Jackauskas. Bendrovė „Glass LT“ pirmąjį metų pusmetį nuperka apie 35% žaliavos, o antrąjį – 65%. Per metus įmonė apdirba daugiau nei 1 mln. kv. m stiklo, iš kurio pagamina daugiau nei 400.000 kv. m ploto stiklo paketų. Gamyboje naudojama apie 60 stiklo rūšių. Daugiausia žaliavos importuojama iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos.
Nafta diktuoja kainą
Padėties, kai didieji stiklo gamintojai kelia kainą visiems pirkėjams Europoje, Vytautas Silevičius, langų ir durų UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas, nedramatizuoja – stiklo gamyba monopolizuota ir kiekvienas gamintojas nori gauti geresnę kainą už produktą.
„Gamindami langą naudojame ne vieną komponentą – stiklą, medieną, metalą. Tačiau brangimu ypač išsiskiria stiklas. Kai nafta pigo, stiklas nebrango, o kai naftos kainos stabilizavosi, gamintojams atsirado pretekstas kilstelėti kainą. Manau, jei naftos kaina dar labiau kiltų į viršų, stiklas brangtų labai smarkiai“, – įspėja p. Silevičius.
Kur kas liūdnesni gali būti ne brangimo, o stiklo stygiaus padariniai. Smulkesniems stiklo paketų gamintojams, neturintiems ilgalaikių stiklo tiekimo sutarčių ir naudojantiems pasenusią gamybos technologiją, p. Silevičius siūlo jungtis ir investuoti. „Išeitis viena – stambėti“, – pataria „Doletos“ valdybos pirmininkas. 2008 m. krizės atgarsiai Šiandienę padėtį stiklo rinkoje pagimdė 2008 m. krizė. Per krizę stiklo gamintojai sumažino gamybos pajėgumus, dalis jų sustabdė ar uždarė stiklo gamybos linijas, dalis perorientavo gamybą iš architektūrinio stiklo į kitas rūšis. Nors stiklo gamybos fabriko statybos reikalauja milžiniškų investicijų, stiklą naudojanti pramonė viliasi, kad padėtis pasikeis. „Yra neveikiančių fabrikų, kuriuose galima palyginti greitai atgaivinti gamybą, neatmesčiau, kad kas nors investuos ir į naujo fabriko statybą, nes šventa vieta ilgai tuščia nebūna“, – svarsto p. Šima.
Stiklo paketai kol kas arba nebrango, arba jų kaina kol kas kilo nesmarkiai. Bet, žaliavai toliau brangstant, tikėtinas ir produkcijos kainų augimas – stiklas sudaro didelę dalį stiklo paketo savikainos. Nors žiemos mėnesiais buvo mažai užsakymų ir niekas didinti kainų neskubėjo, prasidėjus statybų sezonui, galima prognozuoti, kad ir langų kaina kils. Algimantas Inta, plastikinių ir aliumininių langų UAB „Arlanga PVC“ vadovas, sako apie stiklo brangimą girdėjęs, tačiau jų bendrovei stiklo paketų gamintojai kainos dar nepakėlė.
„Mes perkame stiklo paketus, esu informuotas, kad stiklas brangsta, tačiau kainų svyravimas – ne naujiena. Beje, prieš 2008 m. krizę esame išgyvenę ir stiklo stygių, bet vis išsisukdavome“, – prisimena vadovas. 2008 m. stiklo paklausa netikėtai išaugo jau balandžio pradžioje, nors paprastai poreikis padidėja vasarą ir laikosi iki rudens. Augančią paklausą lydėjo kainų kilimas, kuris spalį pasiekė piką: stiklo gamintojams ir pardavėjams tai buvo paskutinė galimybė užsidirbti prieš užklumpant pasaulinei krizei.
Atsirito iš Amerikos
Beje, JAV statybų pramonė su stiklo stygiumi susidūrė jau praėjusių metų pabaigoje. To padarinys – dangoraižių statyba strigo, sutriko darbų grafikai, padidėjo kaina.
„Wall Street Journal“ nurodo, kad stygių išprovokavo 2008 m. krizė, kai dalis gamintojų bankrutavo arba buvo priversti konservuoti stiklo fabrikus. Likusio pajėgumo užteko patenkinti poreikį iki šiol, bet pastaruoju metu statybos, ypač daugiaaukščių pastatų su stiklo fasadais, vėl smarkiai išaugino stiklo poreikį. Kai kurie nekilnojamojo turto plėtotojai, kilus stiklo trūkumui, buvo priversti pristabdyti projektus. „Wall Street Journal“ rašo apie nebaigtus kvartalus, kuriuose dangoraižių bokštai stovi nebaigti – be stiklinių fasadų.
Padėtis turėjo įtakos ir statybos kainai – kadangi statant dangoraižius išlaidos fasadiniam stiklui sudaro maždaug ketvirtadalį visos statybų vertės, projektus įgyvendinančios statybų bendrovės buvo priverstos peržiūrėti šių projektų biudžetus ir juos gerokai padidinti. Rinkos tyrimų „Freedonia Group, Inc.“ vertinimu, kasmet flotacinio stiklo paklausa ūgteli maždaug 7%. Remiantis portalo „Global industry Analysts, Inc“ pateikta analize, dėl aukštos kokybės stiklo paklausos statybose ir automobilių pramonėje pasaulinis stiklo poreikis augs iki 2020 m.
Šaltinis: vz.lt